- veliušis
- ×veliùšis (l. walusz, brus. вaлюш) sm. (2) [K], NdŽ; LL35, vėliùšis (2) K290 1. Rtr, FrnW, KŽ, Skrd audinių vėlimo įmonė, vėlykla: Kame milus veldavo dvarystės laikais, tebėra seno veliušio akmenų pamatas rš. 2. L, Plv, Pl prietaisas milui velti: Rytoj veliùšį parsivešim ir milą suvelsim Vlkv. Pilnas veliušis milų, reiks laukt Pc. 3. kas suvelta, susivėlę: Tavo plaukai tikras veliùšis Vs. ^ Viskas sujaukta, suvelta kaip koks veliušis Db. 4. Ser, Mrj, Br prk. netvarka, maišatis: Nueinu vakar pas juos, ogi didžiausias veliùšis Vs. Ką čia gali rast tokiam veliùšy Vlkv. Negali aptildyt [karų], kad vėl suskelt veliùšis Lp. 5. Slm kas velia, vėlėjas: Būdavo veliùšiai, jie žiemą vailokus nuveldavo Šd. Kaip mums veliùšis netoli, tai ką išsiaudę tuojau ir veliam Srv. Ant veliùšį išvažiavo Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.